praktika

prãktika sf. (1) nj. 1. fil. visa žmonių veikla, sukurianti būtinas visuomenės gyvavimo sąlygas: Teorija turi labai didelę įtaką praktikai rš. Praktika patvirtina materialistinės pažinimo teorijos teisingumą (sov.) rš. 2. gyvenimas, tikrovė, kur pritaikomos ir patikrinamos kokios nors išvados, teiginiai: Mokslo išvados nuolatos patikrinamos praktikoje sp. Praktikoje būdavo taip, kad galėdavo laikyti atsakomąjį egzaminą maždaug dešimta dalis KlbV61(J.Balč). Jablonskiui yra lygiai rūpėjusios visos kalbos praktikos sritys rš. 3. mokymosi proceso dalis, kai studentai, moksleiviai pratinami įgytas teorines žinias panaudoti gamyboje, darbe: Šią pirmąją praktikos darbų dalį sudaro tik fizinės chemijos darbai J.Mat. Baigęs mokyklą, Baranauskas atliko mėnesio praktiką rš. Gamybinė prãktika (besirengiančių savarankiškai veiklai moksleivių darbas įmonėse, įstaigose ir pan.) TrpŽ. Pedagoginė prãktika DŽ. 4. Š patyrimas, įgudimas kuriame nors darbe: Darbo praktika ir gyvenamoji aplinka mane daug ko išmokė rš. Prãktika rodo, ka vasara bus graži Btg. Vaikeli, iš kur tu ingysi prãktiką, kad nieko nemoki! Vlk. Parodykit jūs man prãktiką (konkrečius darbus), ką jūs išmokot VoL367. ^ Be praktikos ir ausin nepataikysi (viskam reikia įgudimo) Klt. ║ tam tikri darbo, veiklos būdai: Išaugusių kultūrinių poreikių negalėjo patenkinti buržuazijos valdymo metais egzistavusi knygų leidimo praktika (sov.) rš. Tokia darbo praktika nevykusi sp. 5. gydytojo, advokato darbas, jų veiklos sritis: Mokslus baigęs, jis kurį laiką Vilniuje vertėsi gydytojo praktika rš. Kai jis mirė, aš jau gyvenau tolimoj Rusijoj ir savarankiškai verčiaus farmacijos praktika A.Vien. ║ Š psn. gydytojo, juristo priimami, jų paslaugų reikalingi žmonės: Tėvas turėjo daug praktikos, ir man teko aibė darbo Pt. 6. psn. oro spėjimas: Žemaičių praktikos rš. Visų metų prãktika (senuosiuose kalendoriuose) NdŽ.